Iki 2020 metų pradžios nuotolinis bendravimas dažniausiai vyko dėl asmeninių ar laisvalaikio poreikių patenkinimo. Tačiau 2020 m. pradžioje COVID-19 viską pakeitė. Šiandien tapo įprasta nuotoliniu būdu organizuoti darbinius susirinkimus, dalyvauti konferencijose, netgi bylos teismuose yra dažnai vedamos nuotoliniu būdu. Vieni metai pandemijos privertė visuomenę pasikeisti ir prisitaikyti prie informacinių technologijų platesnio naudojimo ir dažnesnio bendravimo nuotoliniu būdu. Ne išimtis yra ir mediacija, kuri pastaruoju metu taip pat dažniausiai yra vedama nuotoliniu būdu.
Mediacija nuotoliniu būdu – patogu
Iki prasidedant pandemijai žmonės buvo įpratę susitikimuose dalyvauti gyvai ir net nesvarstydavo galimybės dalyvauti nuotoliniame susitikime. Norint gyvai dalyvauti susitikime, neišvengiamai reikia skirti laiko atvykimui į susitikimo vieta, skirti tam tikrą sumą automobilio degalams ar viešojo transporto bilietui, atskirais atvejais – mokėti už automobilio stovėjimą, jei susitikimo vieta yra didmiesčio centre ir pan. Taigi gyvi susitikimai kelia išties nemažai rūpesčių. Dalyvavimas nuotoliniame susitikime padeda išvengti šių nepatogumų, nes viskas ko reikia nuotoliniam susitikimui – kompiuteris ar išmanusis telefonas bei prieiga prie interneto. Pagal statistikos departamento pateikiamus duomenis, dar 2019 m. 76,7 proc. Lietuvos namų ūkių buvo apsirūpinę asmeniniais kompiuteriais, o 81,5 proc. naudojosi internetu. Šiuo metu šie skaičiai neabejotinai yra dar didesni, tad dalyvavimas mediacijoje nuotoliniu būdu yra išties prieinamas didžiajai daliai Lietuvos gyventojų.
Dalyvavimas mediacijoje nuotoliniu būdu taip pat turi savų pliusų, ir ne vien tik dėl to, kad nuotoliniu būdu mediacijoje galima dalyvauti tuo metu šalims esant skirtingose vietose. Bendraudamos „per ekraną“ šalys yra labiau atsipalaidavusios, mažiau įsitempusios ir jaučiasi saugesnės būdamos savo aplinkoje, nei fiziškai esant mediatoriaus kabinete. Be to, nuotolinis susitikimas šalims padeda būti atviresnėms bei labiau įsitraukti į ginčo sprendimą. Bendraujant nuotoliniu būdu, kartais net lengviau pastebėti kalbančiojo veido pokyčius ir kūno kalbą, nei gyvo susitikimo metu. Tad mediacija nuotoliniu būdu, kad ir kaip netikėtai atrodė iš pradžių, šiuo metu tapo ne tik įprasta, bet ir patogia alternatyva gyvam susitikimui mediatoriaus kabinete.
Galiausiai, kol dar COVID-19 virusas iki galo nėra įveiktas, kol vis atsiranda naujų ligos židinių, mediacija nuotoliniu būdu turi itin reikšmingą pranašumą prieš gyvą susitikimą – dalyvaujant mediacijoje nuotoliniu būdu eliminuojama galimybė viruso plitimui. Todėl, dėl šios elementarios priežasties ir dėl patogumo logistikos prasme, mediacija nuotoliniu būdu neabejotinai taps neatskiriama kasdienybe ginčų sprendime per mediaciją.