Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi tėvai atsako už vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Bet ar visada kyla tėvų atsakomybė už vaikų (iki 14 metų) padarytą žalą?
Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Nepilnametis asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus, todėl už jų padarytą žalą atsako tėvai.
Vaiko padarytos žalos atvejais tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tokios žalos nereikia atlyginti, jeigu įrodoma, kad žala atsirado ne dėl tėvų (globėjų) kaltės.
Tėvų atsakomybė už žalą nėra absoliuti
Tėvų kaltė pasireiškia neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui.
Taigi vertinant, ar yra tėvų atsakomybė už vaikų padarytą žalą, turėtų būti nustatyta, ar tėvai, kurių nepilnametis vaikas iki keturiolikos metų padarė žalą, netinkamai įgyvendino jiems tenkančias tėvų teises ir pareigas.
Sprendžiant dėl netinkamo tėvų pareigų vykdymo turėtų būti vertinama, kokia vaiko priežiūra yra būtina ir kokios priežiūros buvo galima tikėtis individualioje faktinėje situacijoje. Todėl pripažinimas, kad vaiko priežiūra buvo įgyvendinta tinkamai, yra pakankamas tėvų kaltės prezumpcijai paneigti.
Atsakomybę šalinantys veiksniai
Vertinant, ar tėvai tinkamai įgyvendino jiems tenkančias pareigas konkrečioje situacijoje, turėtų būti nustatytas situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumas. Taip pat vertinama, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo, kokią įtaką tam padarė ar galėjo padaryti kiti asmenys.
Skirtingai vertinamos situacijos, kai vaikams sudaromos sąlygos žaisti su pavojingais daiktais, ir kai vaikai žaidžia jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiais žaislais ar naudojasi kitomis priemonėmis. Taip pat turi būti įvertintas vaiko amžius, kuris tiesiogiai yra susijęs su tėvų priežiūros intensyvumu, ir vaiko asmenybės bruožai (paklusnumas ir pan.).
Taigi, jeigu vaikai yra saugioje ir tiesioginėje tėvų priežiūroje, o vaikai naudojai jų amžių ir išsivystymo lygį atitinkančiomis priemonėmis, laikoma, kad tėvai nepažeidžia tinkamos veikų priežiūros pareigos. Todėl tėvams savo vaiko atžvilgiu tėvų valdžią įgyvendinus tinkamai, tėvų atsakomybė už vaikų padarytą žalą nėra taikoma.
Apibendrinant…
Aiškinantis dėl tėvų atsakomybės už vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą turi būti nustatytas ne tik žalos faktas ir jos ryšys su vaiko netinkamais veiksmais, bet ir tokio vaiko tėvų netinkamos priežiūros ryšys su padaryta žala. Todėl, nenustačius tokio ryšio, t. y. jeigu tėvai tinkamai prižiūrėjo vaiką, o žala vis vien atsirado, tai toks įvykis laikomas nelaimingu atsitikimu, dėl kurio nekyla tėvų atsakomybė.
Ginčas dėl vaiko padarytos žalos, taip pat kaip daugelis kitų ginčų, gali būti sprendžiamas per mediaciją.