Tėvystės pripažinimas (arba nuginčijimas) yra aktualus, nes Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys rodo, kad 2024 metais Lietuvoje gimusieji vaikai santuokos neįregistravusiems tėvams sudarė 27,7 proc. nuo bendro gimusiųjų skaičiaus (5291 palyginti su 19086).
Taip pat nereti atvejai, kai santuoką sudaręs asmuo susilaukia vaiko su kitu asmeniu (ne sutuoktiniu ar sutuoktine). Tiek vienu, tiek kitu atveju dažnai iškyla tėvystės pripažinimo ar nuginčijimo klausimas.
Taigi, ką svarbu žinoti norint pripažinti arba nuginčyti tėvystę?
Tėvystė ir jos svarba
Vaikas turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Sprendžiant šeimos ginčus, įskaitant ir dėl tėvystės, prioritetas yra teikiamas pirmiausia vaiko teisėms ir interesams užtikrinti. Todėl ir tėvystės nustatymo, pripažinimo arba nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais.
Tėvystės nustatymas asmeniui sukuria teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, o vaikui tokiu būdu yra užtikrinami jo interesai – pirmiausia tokie pagrindiniai, kaip išlaikymo (alimentų) teikimas, žinojimas kas yra jo tėvas/motina ir bendravimo su juo galimybė.
Tėvystės nuginčijimas nėra skirtas vien tik biologinei kilmei nustatyti, todėl visada turi būti siekiama, kad vaikas neliktų be tėvo. Kitaip tariant, siekiant nuginčyti tėvystę, būtina nustatyti kito asmens tėvystę.
Santuokoje gimus vaikui tėvystė yra preziumuojama, o kai vaikas gimsta ne santuokoje, tėvystė gali būti pripažinta arba nustatyta.
Tėvystės pripažinimas
Tėvystei pripažinti Lietuvos teisinėje sistemoje yra nustatytos tokios sąlygos:
- vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą dėl to, kad vaikas gimė ne santuokoje arba buvo nuginčyta vaiko motinos sutuoktinio tėvystė;
- vaiko motinos sutikimas;
- asmens, laikančio save vaiko tėvu, savanoriškas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo;
- nepilnamečio asmens, laikančio save vaiko tėvu, tėvų, globėjų, rūpintojų ar neveiksnaus ar ribotai veiksnaus šioje srityje asmens, laikančio save vaiko tėvu, globėjų sutikimas, o jiems nesutinkant – teismo leidimas, patvirtinimas pripažinti tėvystę;
- vyresnio nei dešimties metų vaiko sutikimas, o jam nesutinkant, išskyrus pilnametį vaiką, pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo turi patvirtinti teismas.
Minėtų reikalavimų visuma sudaro teisinį pagrindą tėvystės pripažinimui.
Tėvystės nuginčijimas
Svarbu tai, kad vyras, nesantis biologiniu vaiko tėvu, bet pripažįstantis tėvystę, praranda galimybę vėliau ją ginčyti nepriklausomai nuo to, ar jis yra vaiko biologinis tėvas ar ne.
Savanoriškai pripažinta tėvystė gali būti nuginčyta tik išimtinais atvejais, pavyzdžiui, esant apgavystei ar prievartai pripažinti tėvystę arba suklydus dėl fakto, kuris nebuvo žinomas. Tačiau tai tėra reti išimtiniai atvejai, nes siekiant užtikrinti darnią vaiko fizinę ir psichologinę raidą, svarbu vertinti ne vien kraujo giminystę, bet ir faktiškai susiklosčiusį vaiko ir tėvo santykį.
Biologinis vaiko ir tėvo ryšys nėra vienintelis tėvystės pagrindas, todėl asmeniui, nesančiam vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinusiam tėvystę, nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę, jeigu ją nuginčijus vaikas liktų be tėvo, nes nėra aiškus vaiko biologinis tėvas.
Tėvystės nuginčijimo terminas
Būtent dėl vaiko interesų apsaugos yra nustatytas gana trumpas laikotarpis – vieneri metai – per kurį galima inicijuoti tėvystės nuginčijimo procesą.
Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada tėvystę ginčijantis asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Nuo ko pradėti?
Svarstant dėl tėvystės nustatymo ar pripažinimo reikia nepamiršti, kad ginčai dėl tėvystės nustatymo (pripažinimo) priskiriami šeimos ginčams, kuriems yra taikoma privalomoji mediacija.
Taigi prieš kreipiantis į teismą, asmuo, norintis nustatyti ar pripažinti tėvystę, pirmiausia šį klausimą turėtų bandyti išspręsti mediacijos būdu ir tik nepavykus to padaryti mediacijoje, galima kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (pripažinimo).
