Bendravimo tvarka su vaiku ir jos nustatymas atskirai gyvenantiems tėvams dažnai tampa rimtu iššūkiu. Paprastai vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, nori dažnesnį bendravimą su vaiku užtikrinančios tvarkos, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, pats nori daugiau laiko leisti su vaiku. Dar sunkiau suderinti bendravimo su vaiku sąlygas, kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse. Ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo privaloma bandyti spręsti per mediaciją, ir tik nepavykus susitarti – ginčas sprendžiamas teisme.
Svarbiausia – vaiko interesai
Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.
Kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse
Tais atvejais, kai vaikas su vienu iš tėvų gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga. Todėl tėvai turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, bendraujant telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan.
Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (jai). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą. Nes bendravimo su vaiku tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Emocinis ryšys su vaiku
Abu tėvai turi kooperuotis vienas su kitu stengdamiesi sustiprinti vaiko ryšį su kiekvienu iš tėvų, t. y. sudaryti sąlygas bendrauti su kiekvienu iš tėvų. Vien tai, kad vaikas neturi arba turi mažesnį emocinį ryšį su, pavyzdžiui, tėvu, nei su motina, su kuria gyvena vaikas, nereiškia, kad tėvas turi bendrauti mažiau laiko su vaiku. Platesnis ir ilgesnis bendravimas, įskaitant namų aplinką, nakvynę su tėvu, galimybės tėvui pakeliauti su vaiku, supažindinti jį su kitais giminaičiais ir kita panaši bendra veikla padeda formuotis artimam emociniam ryšiui su vaiku.
Trumpalaikis matymasis su vaiku ir dėl to prarastas ar susilpnėjęs vaiko ryšys su tėvu gali padaryti didesnę žalą vaiko, kaip visavertės asmenybės, vystymuisi nei trumpalaikis vaiko rutinos, stabilios aplinkos sutrikdymas. Todėl visada būtina ieškoti pusiausvyros tarp bendravimo periodiškumo ir jo įtakos vaiko aplinkos stabilumui.
Bendravimo tvarka – paskirstymas
Nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybė bei maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas auklėjant vaiką reiškia, kad apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Kita vertus, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, neprivalo būti nustatyta tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.
Tėvų teisių ir pareigų lygybė bei maksimalus dalyvavimas auklėjant vaiką nereiškia, kad pagal nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Išimtis galėtų būti tik esant tokioms sąlygoms: kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, nustatoma, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Vertinant vaiko interesus, reikšmę turi vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokį vertinimą lemia vaiko poreikis turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų per dažnas vaiko gyvenamosios vietos keitimas.
Apibendrinant…
Taigi tėvui (motinai) gyvenant kitoje valstybėje ir periodiškai (kartą ar du kartus per metus) lankantis vaiko gyvenamojoje valstybėje, buvimo joje laikotarpiu tėvui (motinai) gali būti nustatoma bendravimo su vaiku tvarka bendraujant su vaiku du kartus per savaitę, nes toks bendravimo dažnumas atitiktų vaiko interesus. Visgi svarbu nepamiršti, kad bendravimo tvarka nustatoma tokia, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Kas reiškia, kad pasikeitus aplinkybėms ji gali būti pakeista.