Tarp skyrium gyvenančių tėvo ir motinos privalo būti išspręsti tokie klausimai kaip: su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, vaikų išlaikymas bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo tvarka su jais. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo skyrimo klausimų sprendimas ir įgyvendinimas yra kur kas lengviau pasiekiamas, nei bendras sutarimas dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Todėl yra dažni ginčai tarp tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Tinkamas auklėjimo ir bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas iš abiejų tėvų reikalauja nuolatinių pastangų ir tarpusavio bendradarbiavimo, o tam didžiausią iššūkį kelia tėvų tarpusavio nesutarimai. Taigi, ar gali tėvas (motina) nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos? Kokios to galimos pasekmės?
Bendravimo tvarka svarbi visiems – vaikui, motinai ir tėvui
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas nėra savitikslis. Per bendravimo tvarkos nustatymą siekiama išlaikyti arba atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Ir tėvo, ir motinos tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė, todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina (tėvas) – sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu (motina).
Galima būtų išskirti tokius pagrindinius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir įgyvendinimo principus:
- bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina);
- tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu (arba patvirtinta taikos sutartimi) nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus;
- tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas;
- nustatant tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti vertinami vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, turi būti vertinama, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį;
- būtina įvertinti, ar nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki bendravimo tvarkos nustatymo ir jų pokytį bendravimo tvarkos vykdymo metu;
- vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl, nustatant bendravimo tvarką, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti.
Taigi sprendžiant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pirmiausia reikia suvokti, kad visaverčiam vaiko brendimui ir vystymuisi būtinas bendravimas tiek su motina, tiek su tėvu. Dėl to abu tėvai turi dėti pastangas tiek motinos, tiek tėvo pastovaus ryšio su vaiku užtikrinimui.
Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo pasekmės
Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu (arba patvirtinta taikos sutartimi) nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Esant kategoriškam tėvų nesutarimui, bendravimo su vaiku tvarką sprendimu nustato teismas. Tačiau tėvai taip pat gali nusistatyti bendravimo su vaiku tvarką per mediaciją, kurios metu pasiektas taikus sutarimas įforminamas taikos sutartimi. Šalių pasirašytą taikos sutartį patvirtina teismas. Svarbu suprasti, kad tiek teismo sprendimas, tiek teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir juose esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys.
Su vaiku negyvenantis tėvas (motina) teisę bendrauti su vaiku gali įgyvendinti, jei motina (tėvas) nekliudo bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Tinkamas bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.
Kartu tai reiškia, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio bendravimo tvarka siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Tėvų bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga turi būti suprantama, kaip maksimalių pastangų dėjimas tam, kad vyktų skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaikų bendravimas, jeigu reikia ir su specialistų pagalba.
Sankcija (įspėjimas ar bauda) už bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą gali būti taikoma abiem tėvams, t. y. tiek skyrium gyvenančiam tėvui (motinai), tiek tėvui (motinai), su kuriuo gyvena vaikas, atsižvelgiant į kiekvienam iš jų tenkančių aukščiau paminėtų pareigų nevykdymą. Be to, nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) neskatinimas ar tokio bendravimo ribojimas (pvz., savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi ir pan.) gali būti pripažįstama teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.
Apibendrinant…
Bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas gali lemti ne tik teisines pasekmes (sankcijas), bet pirmiausia kenkia vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir ryšio su savo gimdytojais kūrimui. Todėl abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti bendravimo su vaiku tvarką.