Vaiko išlaikymas yra konstitucinė tėvų pareiga. Civiliniame kodekse taip pat įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga išlaikyti vaiką nepriklauso nuo to, ar vaikas gimė santuokoje, ar nesusituokusiems tėvams. Taigi visi nepilnamečiai vaikai turi teisę gauti išlaikymą (alimentus).
Kas turi išlaikyti vaiką?
Vaiko teisę į išlaikymą turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė. Tokia yra prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką. Tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina).
Jei vaikas gimė santuokoje, kaip tėvai registruojami sutuoktiniai, o jei vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, tėvystė nustatoma bendru pareiškimu arba teismo sprendimu. Tėvai išlaikyti vaiką privalo nuo vaiko gimimo dienos, tačiau jeigu tėvystė (motinystė) vaikui nustatoma vėliau, vaiko išlaikymas gali būti išieškotas ne daugiau kaip už paskutinius trejus metus.
Įvaikinimo atveju įtėviai turi pareigą išlaikyti savo vaikus remiantis tais pačiais principais kaip ir tėvai pagal kilmę, tačiau ne nuo vaiko gimimo, o nuo įvaikinimo momento.
pareiga išlaikyti vaiką galioja, iki nepilnametis emancipuojamas, vaikas sulaukia pilnametystės, vaikas įvaikinamas, miršta ar nuginčijama tėvystė. Tais atvejais, kai vaikas atskiriamas nuo tėvų ar jiems apribojama tėvų valdžia, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką vis vien išlieka.
Kaip įforminamas vaiko išlaikymas?
Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali sutarti bendru sutarimu ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Toks susitarimas vykdomas gera valia ir, nesant teismo sprendimo, negali būti vykdomas priverstinai.
Net ir esant tėvų sutarimui, rekomenduotina susitarimą dėl išlaikymo teikimo pateikti teismui patvirtinti. Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė priverstinai išieškoti išlaikymą, jeigu vaiko išlaikymas būtų nustotas teikti.
Jeigu vienas iš vaiko tėvų arba abu neteikia išlaikymo, tai kitas iš tėvų (taip pat vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija) gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.
Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį; antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos.
Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Kita vertus, tėvai negali pakeisti, panaikinti įstatyme numatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.
Kokio dydžio turi būti vaiko išlaikymas?
Apsprendžiant išlaikymo dydį galioja bendroji taisyklė, kad jis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
Vaiko poreikiai yra įvairūs. Pirmiausia turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Vaiko išlaikymas (jo dydis) tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir kiekvienu atveju nustatomas individualiai. Apskaičiuojant vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, turi būti remiamasi vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.
Paminėtina ir tai, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos vaiko poreikiams tenkinti, todėl ši išmoka (vaiko pinigai) yra įskaitytina į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį.
Apibendrinant…
Kiekvienu atveju vaiko išlaikymas turi būti individualizuotas, t. y. nustatytas pagal konkretaus vaiko poreikius ir jo tėvų galimybes. Vaiko poreikius ir savo finansines galimybes geriausiai žino patys tėvai, todėl jie pirmiausia turėtų bandyti bendru sutarimu nustatyti vaiko išlaikymo dydį. Jeigu patiems susitarti nepavyksta, tai padaryti gali padėti mediatorius. Plačiau apie mediaciją galite sužinoti čia, o apie jos privalumus čia.